Tyra Bhakti

Šrila Bhaktivedanta Narajana Gosvamis Maharadžas, 2003 vasario mėnuo.

Prieš dvi dienas aš paaiškinau iš Raghunathos dasos Gosvamio “Sva-niyama-dasakam” kaip Krišna yra anadi, bet neužbaigiau šios temos.

Anadih sadir va patur ati-mrdur va pratipada…(pilnas posmo tekstas)

“Nesvarbu, ar Jis turi pradžią, ar Jis yra bepradis, ar Jis yra didis ekspertas ar nevėkšla, ar Jis yra maloningas kiekviename žingsnyje ar yra visiškai negailestingas, ar Jis pranoksta net Vaikunthos valdovą Dievo Asmenį Narajaną, ar Jis tėra eilinis žmogus. Nandaradžos sūnus, kuris nuostabiai praleidžia Savo gyvenimą Vradžos žemėje, yra mano Viešpats gimimas po gimimo.”

Kai kurie žmonės sako, kad Krišnos charakteris nebuvo doras. Jie sako, kad jau vaikystėje Jis buvo melagis ir kad niekas nėra pilnai įsitikinęs, ar Jis gimė arba kas buvo Jo tėvai. Kai kurie sako, kad Jis gimė Mathuroje, kai kurie sako, kad Jis gimė Gokuloje ir kai kurie sako, kad Jis išviso negimė.

Niekas negali pasakyti, ar Jo motina buvo Devaki ar Yašoda. Jie sako, kad nuo pat gimimo Jo elgesys buvo priešingybė nustatytiems dorybingumo principams. Krišna pasakė Savo tėvui Vasudevai, kad nunestu Ji į Gokulą ir sugrįžęs į Mathurą pameluotu Kamsai, jog Devaki pagimdė dukterį, o ne sūnų. Vasudeva garsėjo savo teisingumu, (savo gyvenime niekada nebuvo niekam pamielavęs ), bet Krišnos patarimu, jis pasakė šį melą Kamsai. Kai Kamsa pagriebė mergaitę kūdikį norėdamas ją sutraiškyti į dideli akmenį, Vasudeva pradėjo gailiai maldauti Kamsos nežudyti ir išsaugoti vaiko gyvybę. Kodėl Vasudeva taip gailiai maldavo Kamsos?

Kadangi jis sukeitė vaikus Gokuloje ir šis vaikas buvo ne jo. Tam, kad vėliau susigražintų savo sūnų Krišną atgal iš Nanda Maharadžos, mergaitę turėjo išlikti gyva. Dėl to Vasudeva labai pergyveno.

Jeigu kažkas pavogtų iš jūsų tai, kas priklauso jums, jus nepergyventumėte taip stipriai, kaip jeigu kažkas pavogtų iš jūsų tai, ką jus pasiskolinote iš kito žmogaus. Kai tas žmogus, iš kurio jūs pasiskolinote, paprašys grąžinti tai, jūs jausite labai didelę gėdą. Todėl tiek Vasudeva, tiek Devaki labai pergyveno, kadangi, jeigu šis kūdikis numirtu, ateityje jie neturėtų teisės reikalauti Krišnos atgal. Bet šis mergaitės kūdikis ištrūko iš Kamsos rankų, pakilo į dangų ir apreiškė savo aštuoniarankės Durgos pavidalą. Ji pasakė Kamsai, “Kaip tu ruošiesi mane užmušti ? Tavo žudikas jau yra gimęs kažkur kitur.” Tuomet ji dingo.

Ji dingo, kad ateityje Vasudeva ir Devaki niekada negalėtų reikalauti, jog Krišna priklauso jiems. Jie niekada negalėtų taip sakyti, “Tai yra mūsų sūnus” ir reikalauti Ji susigrąžinti iš Nandos ir Yasodos. Tokiu būdu Durga pasielgė labai sumaniai, bet vėliau, kaip ten bebūtų, Vasudeva ir Devaki vis tiek pareikalavo, kad Krišna būtų sugrąžintas atgal. Jie niekada nesugrąžino dukters Nandai ir Yasodai, bet Krišną, visgi jie pasiėmė atgal. Tai buvo akivaizdi neteisybė Nandos ir Yasodos atžvilgiu, netgi jeigu mes ir sutiktume, kad Krisna gimė Mathuroje. Ir jeigu mes priimame, kad Krišna iš tikrųjų gimė Gokuloje, tuomet tai yra dar didesnė neteisybė.

Vienaip ar kitaip, Krišna galiausiai paliko Vradžą ir tapo Vasudevos sūnumi.

Nanda Baba galvojo, kad kadangi Vasudeva niekada negrąžino dukters, kuri anksčiau buvo sukeista su Krišna, Vasudeva neturi teisės būti Krišnos tėvu.

Sugrįžtant prie mano pradinės minties, kai kurie žmonės sako, kad nuo pat Savo gimimo Krišna nurodė Savo tėvui meluoti. Krišna vogė daugybe dalyku, tokiu kaip sviestas ir tada meluodavo tokiu būdu, kaip “Aš nevalgiau sviesto.”

Šrila Raghunatha dasa Gosvamis sako: “Jeigu jie sako, kad Bhagavanas dėl to turi trukumu, tegu. Jeigu jie sako, kad Krišna iš tikrųjų nėra Bhagavanas, bet yra paprasčiausias berniukas piemenukas, tuomet aš taip pat tam neturiu nieko prieš. Bet gimimas po gimimo Jis yra mano Šeimininkas.”

–Ištrauka iš kathos “Sva-niyama-dasakam”. Pradžia. Tęsinys čia. –