Tyra Bhakti

Kai Šri Šri Radha ir Krišna buvo apreiškę Savo žaidimus Dvapara-jugoje, Šrimati Radharani turėjo mylimą papūgą, kuri sėdėdavo ant Jos kairės rankos, kol ji lesindavo ją granatų sėklomis. Ji buvo labai brangi Radharanei. Radha sakydavo: „O papūga! Bolo krsna, bolo krsna, bolo! Kartok ‚Krišna‘!“ Ir papūga imdavo kartoti. Kai Radha ir Krišna užbaigė Savo apreikštuosius žaidimus ir sugrįžo į dvasinį pasaulį, jie paliko papūgą čia ir pasakė jai, „Pasilik čia ir kalbėk Bhagavatam.“ Bhagavatam sakoma “šri-šuka ūvaca“. “Šri” reiškia Radharani. Taigi “šri-šuka” reiškia Radhikos papūgą.

Kaip tik dėl šios priežasties Šuka Gosvamis neištarė Radhos vardo šventraštyje Šrimad Bhagavatam. Netiesiogiai jis paminėjo jį, bet tiesiogiai – ne. Jis labai brangus Radhai. Jei jis ištartų Radhos vardą, jo balsas užlūžtų, jį apimtų ekstazė ir jis nebepajėgtų kalbėti toliau. Parikšita Maharadžas klausėsi Bhagavatam ir turėjo mirti po septynių dienų. Taigi jei Šukadeva Gosvamis nebekalbėtų toliau, ką jis būtų išgirdęs? Štai kodėl Šuka Gosvamis nė karto neištarė Radhos vardo Šrimad Bhagavatam. Kartais žmonės klausia, kodėl Šrimad Bhagavatam nepaminėtas Radhos vardas. Tokia ir yra priežastis.

Šri-šuka yra Radharanės papūga; ji be galo mėgo klausytis krsna-kathos. Kai ji buvo palikta šiame pasaulyje, ėmė godžiai ieškoti, kur vyktų krsna-katha. Taigi ji nuskrido į Šivos buveinę, Bhubanešvarą, Ekamra Kanan – vietą, kur augo vienas didelis mango medis. Šivadži mėgo bhagavata-katha, krsna-katha. Čia, Bhubanešvare, Šivadži kalbėjo Bhagavatam savo žmonai Parvati. Jis kalbėjo nuo pirmos iki dvyliktos giesmės, ir be Parvati nebuvo kitų klausytojų. Parvati nekantriai laukė, kol pagaliau išgirs Šivadži pasakojant dešimtąją giesmę, kurioje aprašyti visi Krišnos saldūs žaidimai, Jo lilos su Radharani ir su gopėmis, bei rasa-lila. Šiva kalbėjo pirmą, antrą giesmę, pasakojo apie visas tatvas ir įvairių Krišnos inkarnacijų lilas. Parvati-devi nebuvo labai susidomėjusi šiomis lilomis ir užsnūdo.

Šuka, Radharanės papūga, ieškojo visur: „Kur krsna-katha? Kur vyksta katha?“ Ji atskrido į Bhubanešvarą ir sušuko: „Štai kur vyksta katha!“ Taigi atsitūpė ant to mango medžio šakelės ir ėmė klausytis.

Klausydamasi Šivadži, Parvati kartojo: „Hmm, hmm, hmm.“ Kai ji užmigo, papūga ėmė kartoti: „Hmm, hmm, hmm.“ Kalbėdamas Šivadži girdėjo “Hmm, hmm, hmm.” bet po kiek laiko pastebėjo, kad Parvati-devi užmigo.

„Kas sako „Hmm, hmm, hmm.“? Šivadži pažvelgė į medžio šakelę ir nustebo: „O, ten tupi papūga! Papūga klausosi!“

Todėl Šivadži posakis aham vedmi šuko vetti vyaso vetti na vetti va cituojamas Čaitanja-čaritamrtoje (Madhya 24.313) – „Aš žinau Bhagavatam. Šukadeva žino Bhagavatam. Aš nežinau, ar Vyasa žino, ar ne.“ Bhaktya bhagavatam grahyam na buddhya na ca tikaya – „Tik per bhakti žmogus gali suprasti Bhagavatam. Neįmanoma suprasti Bhagavatam materialios erudicijos, išsimokslinimo, inteligentiškumo dėka, ar su tokių komentatorių, kaip Višvanathos Čakravarti Thakuros, Šridhara Svamio ir daugybės kitų pagalba.

Šivadži pagalvojo: „Ši papūga klausosi Bhagavatam”, ir nuvijo ją šalin. Papūga nuskrido į Badarikašramą, kur Vyasadeva skaitė savo žmonai Bhagavatam . Kol Vyasa kalbėjo, jo žmona klausėsi išsižiojusi. Papūga įskrido Vyasadevos žmonos burnon, pateko į jos įsčias ir ten pasiliko . Ši šuka (papūga) tada gimė kaip Šukadeva Gosvamis, Vyasadevos sūnus.

Versta iš Šri Šrimad Gour Govindos Svamio Maharadžo paskaitos “Šri Krsna Kathamrtoje“, Nr 7, (vaisnavānām yathā śambhuh)

Tags: Gour Govinda Maharadžas, istorija, Šrimati Radharani, Šukadeva Gosvamis